Logopedo darbo tikslas – laiku nustatyti kalbos ir kitus komunikacijos sutrikimus ir, bendradarbiaujant su lopšelio-darželio mokytojais ir vaikų tėvais, juos įveikti. Logopedas lopšelyje-darželyje dirba su vaikais, turinčiais kalbos, kalbėjimo ir komunikacijos sutrikimų ir rūpinasi jų kalbos vystymosi raida.
Logopedas:
- įvertina vaikų kalbos raidos ypatumus, nustato kalbos ir kitus komunikacijos sutrikimus ir numanomas priežastis, specialiuosius ugdymosi poreikius lopšelyje-darželyje;
- tikrina vaikų kalbą rugsėjo mėnesį, siekiant nustatyti kalbos ir kalbėjimo sutrikimus;
- visapusiškai tiria vaiko kalbą: tartį, žodyną, kalbos gramatinę sandarą, rišliąją kalbą;
- numato pagalbos teikimo tikslus ir uždavinius, jų pasiekimo būdus, metodus ir jų taikymą;
- šalina specialiųjų poreikių vaikų kalbos ir kitus komunikacijos sutrikimus;
- konsultuoja lopšelio-darželio mokytojus, specialiųjų poreikių vaikų tėvus (globėjus, rūpintojus) ir kitus asmenis, tiesiogiai dalyvaujančius ugdymo procese:
– pataria mokytojams, kaip planuoti papildomą pagalbą kalbos sutrikimų turintiems vaikams;
– pataria tėvams, kaip lavinti vaikų kalbėjimo įgūdžius, palaikyti vaiko pastangas, siekiant geresnių rezultatų; - dirba su vaikais individualiai ar mažomis grupelėmis taikydamas specialiojo poreikio priemones kalbėjimo ir kalbos sutrikimams įveikti;
- esant reikalui, sutrikusios kalbos ir komunikacijos vaikams, rekomenduoja Kauno r. švietimo pagalbos tarnybos specialistų įvertinimui bei konsultavimui;
- dalyvauja Vaiko Gerovės Komisijos veikloje.
Nors logopedo pagrindinė veikla yra kalbos, kalbėjimo ir komunikacijos sutrikimų korekcija, jam dažnai tenka spręsti ir sutrikimą lydinčias problemas. Svarbu suprasti, kad logopedo darbas yra tik dalis bendro darbo, kuriame dalyvauja ir vaikas, ir mokytojai, ir tėvai.
Kas yra logopedinė pagalba?
Logopedo pagalba – tai pratybos (užsiėmimai), kurių tikslas – šalinti kalbos sutrikimus, lavinti vaiko kalbinius gebėjimus. Nuo sutrikimo sunkumo priklauso pratybų intensyvumas, trukmė ir pobūdis. Logopedo pagalbos efektyvumas labai priklauso nuo logopedo ir vaiko tėvų bendradarbiavimo. Išmokęs taisyklingai kalbėti vaikas įgis pasitikėjimą savimi, gebėjimą laisvai bendrauti, galimybę suvokti ir apibendrinti savo sumanymus ir veiksmus, pasirengti sėkmingai mokytis mokykloje.
Kada reikia logopedo pagalbos?
Būtina susirūpinti, jeigu:
• 1-2 metų vaikas netaria jokių garsų;
• 3 metų vaikas vartoja tik pavienius žodžius, garsus, garsažodžius;
• 4-5 metų vaikas kalba netaisyklingais sakiniais, nederina žodžių sakiniuose, jo kalbą sunkiai supranta aplinkiniai;
• 5-6 metų vaikas dar netaisyklingai taria kalbos garsus;
• vaikas mikčioja;
• vaikas turi kitų raidos problemų.
Kaip vyksta logopedinės pratybos?
- Logopedines pratybas vaikai lanko 2 kartus per savaitę, pratybos trunka 15 – 20 minutes. Pratybų intensyvumas, trukmė, turinys priklauso nuo jų kalbėjimo ir kalbos sutrikimų struktūros, amžiaus, individualių galių. Pratybos vyksta logopedo kabinete.
- Logopedinių pratybų metu lavinamas artikuliacinis aparatas, girdimasis suvokimas, sudaromi garsinės analizės ir sintezės pradmenys, tikslinamas garsų tarimas, turtinamas žodynas, ugdoma rišlioji kalba, tikslinami smulkiosios motorikos įgūdžiai, lavinami regimieji, erdvės, laiko ir kiti suvokimai. Dirbama su vaikais individualiai ir pogrupiu, kad jie geriau pasiruoštų mokyklai, kad jų kalba būtų aiški, išplėtota, atitinkanti amžių.
- Logopedinėse pratybose naudojamos šiuolaikiškos patrauklios kalbos ugdymo priemonės: įvairūs žaislai, paveikslėliai, knygos, raidynai, dėlionės, didaktiniai žaidimai ir pan. Tikslingai taikomos informacinės komunikacinės technologijos.
Kaip ugdyti vaiko kalbą namuose?
- Palaikydami akių kontaktą, kalbėkite lėtesniu tempu, trumpais sakiniais, aiškiai tardami žodžius.
- Svarbus yra žaislų, buities daiktų pavadinimų kartojimas.
- Svarbus atliekamų veiksmų komentavimas: – „Dabar valgysim pusryčius. Atsisėsime prie stalo. Valgysime košę, kiaušinį,…. Įpyliau tau arbatos… Po to eisime į lauką. Reikia susidėti žaislus į dėžę. …..“.
- Labai svarbus rankų pirštukų masažas ir mankšta – dėlionių, mozaikų rinkimas, piešimo, lipdymo, konstravimo užsiėmimai; pirštukiniai žaidimai ir eilėraštukai.
- Drauge su vaiku lipdykite, spalvinkite, karpykite, konstruokite (dirbant pirštukais sparčiau vystosi kalba).
- Kalbėkite tik gramatiškai taisyklingais žodžiais ir sakiniais, nekartokite vaiko blogai tariamų žodžių̨.
- Skatinkite vaiką užduoti klausimų, prašydami pasirinkti (ko norėtum obuolio ar kriaušės? Kokio obuolio norėtum – didelio ar mažo, raudono ar geltono, …, kodėl);
- Skatinkite vaiką įsiklausyti į aplinkos garsus, juos išskirti, pavadinti – tai lėktuvo ūžimas, automobilio signalo pypsėjimas, lietaus lašų barbenimas ir pan.);
- Palaikykite vaiko norą tarti, kartoti žodelius. Nepatariame sakyti vaikui, kad jis ne taip pasakė. Neverskite kartoti žodžio, kol jis nemoka ištarti visų garsų.
- Klausykitės vaiko atidžiai, leiskite jam užbaigti savo mintį;
- Pažaiskite žaidimą „Kas ką veikia“. Pamatę kokį nors gyvūną – paukštį, vabzdį, drugelį, pasakykite, kaip atrodo, ką veikia, kaip juda. Pvz., varna – didelė, juoda, ji vaikštinėja, dairosi, ieško maisto, lesa, plasnoja, skrenda, karksi.
- Tėveliai, nekaltinkite ir nekritikuokite savo vaikų, o stenkitės suprasti ir padėti.
- Girkite juos ir neleiskite patirti jiems nesėkmių. Asmeninei konsultacijai vaikų tėvai gali kreiptis bet kuriuo jiems patogiu logopedo darbo laiku. Vyr. logopedė Anna Lankene Tel. +370 6755 1004